Netekus artimojo

Artimojo netektis užsienyje ypač skaudi patirtis. Užsienyje mirusio žmogaus palaikai pargabenami tos šalies numatyta tvarka. Palaikus galima gabenti į Lietuvą, jei išduotas specialus leidimas. Jį pateikia konsulatas ar kita diplomatinė įstaiga. Jei ta valstybė yra prisijungusi prie Europos Tarybos Susitarimo dėl mirusiųjų kūnų pervežimo, šis leidimas nereikalingas. Transportuojant urną, leidimai taip pat nereikalingi. Už palaikų transportavimą atsako arba draudimo bendrovė, jei tai numatyta sutartyje, arba patys mirusiojo artimieji, pasirūpindami patys arba įgaliodami bendrovę, kurios specializacija – laidojimo paslaugos. Sudėtingose situacijose, mirusio artimiesiems gali padėti Lietuvos Respublikos diplomatinė atstovybė užsienio valstybėje.

Mirus Jūsų artimam žmogui namuose, apie įvykusią netektį turite pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112. Atvykusiems medikams konstatavus asmens mirtį, policijos pareigūnai patikrina ar mirtis nėra smurtinė. Vėliau artimieji privalo apsilankyti pas šeimos gydytoją, kuris, pateikus velionio asmens dokumentą bei medikų išrašytą laikinąją medicininę pažymą, išrašys mirties faktą liudijantį pažymėjimą.

Dėl higienos normų artimieji neturėtų velionio ruošti laidotuvėms namuose, tai turi atlikti specialistai, todėl susidūrus su artimojo netektimi, reikėtų kreiptis į laidojimo paslaugas teikiančias įmones.

Keičiasi atsisveikinimo su mirusiuoju tradicijos, todėl, esminis klausimas į kurį pirmiausiai turėtų atsakyti mirusiojo artimieji, kokiu būdu miręs žmogus bus laidojamas: šarvojamas ir laidojamas tradiciniu būdu ar kremuojamas. Planuojant laidotuvių eigą MB „Sielvartas“ darbuotojai padės išsirinkti karstą ar urną, velionio drabužius, gėles, vainikus ir kitus laidojimo reikmenis. Kūnas taip pat bus tinkamai paruoštas šarvojimui ir laidotuvėms. Sprendimas, kurios šarvojimo salės tinkamiausios, gali būti itin sudėtingas. Kauno mieste MB „Sielvartas“ gali organizuoti šarvojimą atsižvelgdami į pageidaujamą vietą ir patarti, kuri šarvojimo salė yra geriausias Jūsų pasirinkimas. Tik suderinus šiuos esminius klausimus, laidojimo įmonė toliau pasirūpins Jūsų artimojo išėjusio į amžinybę šarvojimu, laidojimu ir palydėjimu į paskutinę kelionę.

Pažymėtina, kad mirusio artimiesiems svarbu nepamiršti pasirinkti laidojimo vietą ir gauti leidimą mirusį asmenį laidoti kapinėse. Leidimas laidoti išduodamas savivaldybėse ar seniūnijose mirusiojo giminaičiams, sutuoktiniui (-ei) ir kitam laidojimą organizuojančiam asmeniui, pateikusiam rašytinį prašymą ir mirties liudijimą.

Leidimas laidoti esamoje (turimoje) kapavietėje išduodamas mirusiojo giminaičiams, sutuoktiniui (-ei) ir kitam laidojimą organizuojančiam asmeniui, pateikusiam prašymą, mirties liudijimą ir kapavietę prižiūrinčio asmens prašymą ir (ar) rašytinį sutikimą.

 Kaune prašymai priimami SĮ „Kapinių priežiūra“ Savanorių pr. 347
(8 37)206689.

Jeigu artimieji pageidauja, kad apeigose dalyvautų kunigas, reikia kreiptis į savo parapijos kunigą arba šarvojimo salės esančios parapijos kunigą ir su juo susitarti.

Vienas iš paskutinių žingsnių laidotuvių eigoje yra laidotuvių muzikos pasirinkimas, kai reikia įvertinti kokio muzikinio fono reikės laidotuvėse – ar bus užsakomi giesmininkai, smuikininkai ar pakaks gedulingos muzikos kompaktinių diskų. Taip pat nuspręsti ar bus reikalinga filmų ar nuotraukų rodymo įranga.

Laidotuvėse dalyvauja mirusiojo artimieji, giminės ir draugai, kuriuos įprasta pavaišinti gedulingais pietumis. Kauno mieste MB ‚Sielvartas“ padės pasirinkti ir organizuoti gedulingus pietus pagal Jūsų pasirinkimą.

Kremuojant mirusįjį, vienais atvejais atsisveikinama su kūnu ir tik tuomet jis kremuojamas, kitais atvejais – jau su kremuotais palaikais. Šiuolaikiniame pasaulyje kremavimo urnos yra neatsiejamas nuo laidojimo paslaugų verslo. Urnos yra įvairaus dydžio ir formų, skirtingos kokybės.

Atsižvelgiant į velionio religinius įsitikinimus ar išreikštą paskutinę valią, urna laidojama dalyvaujant išpažįstamos religijos dvasininkui. Lietuvoje katalikų dvasininkai vadovaujasi 2004 m. lietuvių klaba išleistu ‚Laidotuvių apeigynu“, kuriame nurodyta, kokios apeigos atliekamos, kai mirusiojo palaikai buvo kremuoti. Urna su pelenais gali būti laikoma namuose ar kitoje patalpoje „Laikinam saugojimui“, t.y. ne ilgiau kaip 3 mėnesius, o po to laidojama kapinėse arba statoma į kolumbariumą. Išberti pelenus ant žemės ar vandens paviršiaus neleidžiama, vadovaujantis Žmonių palaikų laidojimo įstatymu.

Neseniai yra atsiradęs dar vienas legalus palaikų laidojimo būdas – pelenų išbarstymas specialiai tam skirtame lauke. Vilniuje tai galima padaryti liepynės kapinėse. Toks laukas taip pat buvo įrengtas Kretingos rajone. Žmogaus palaikų laidojimas pelenų išbarstymo lauke yra laikomas legaliu laidojimu, registruojamas kapinių registracijos žurnaluose, t.y. reikia pateikti visus įprastus dokumentus – mirties liudijimą, užpildyti prašymą ir suderinti laiką, kada bus vykdoma ši procedūra.

Urnas laidoti daug paprasčiau – norint jas laidoti kapavietėje ant viršaus, nereikia laukti 25 metų, galima laidoti kad ir po kelių dienų be apribojimų ir tiek urnų, kiek tik telpa kapavietėje. Privalomas duobės gylis karstui – yra 2 metrai, urnai – metras.

Mirus žmogui, jo artimieji ar įmonės gali pretenduoti į įvairias išmokas. Vienkartinė finansinė parama skiriama faktiškai mirusįjį palaidojusiam asmeniui ar įmonei.

Laidojimo pašalpą moka miestų ir rajonų Socialinės paramos skyriai. Laidojantis asmuo dėl laidojimo pašalpos turi kreiptis į Socialinės paramos skyrių pagal mirusio asmens buvusią deklaruotą gyvenamąją vietą, o jeigu jo gyvenamoji vieta nebuvo deklaruota, – pagal paskutinę buvusią gyvenamąją vietą arba pagal savo deklaruotą gyvenamąją vietą ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo šios teisės atsiradimo dienos. Svarbu žinoti tai, kad laidojimo pašalpa nemokama, kai laidojama valstybės biudžeto ar savivaldybės biudžeto lėšomis.

Dokumentai, reikalingi laidojimo pašalpai gauti:

1. Asmens, turinčio teisę gautą minėtą paramą, tapatybę patvirtinantis dokumentas,
2. Prašymas,
3. Jeigu asmens mirtis neįregistruota Lietuvos Respublikos gyventojų registre, turi būti pateiktas medicininis mirties liudijimas (tais atvejais, kai vaikas gimė negyvas, – medicininis perinatalinės mirties liudijimas).
4. Asmeninės banko sąskaitos rekvizitai.

Dėl laidojimo pašalpos galima kreiptis ir elektroniniu būdu: spis.lt

Jeigu informacija apie išmokas artimajam mirus Jums yra žinoma, galite užpildyti prašymą prisijungę prie savo asmeninės ‚Sodros“ paskyros gyventojui.

Mirusiajam „Sodroje“ priklausiusios pensijos, kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas, pareigūnų ir karių valstybinės pensijos vieno dydžio mėnesio suma išmokama jį laidojančiam asmeniui, o taip pat, išmokama suma už einamąjį mėnesį, jeigu ji dar nebuvo išmokėta. Jeigu liko neišmokėtų sumų už ankstesnį laikotarpį, jos išmokamos paveldėtojams. Taip pat paveldėtojams išmokama mirusiajam priklausiusios ir neišmokėtos ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros, profesinės reabilitacijos, nedarbo išmokos.